Ar vengti vaikščiojimo užterštu oru?

Kartais tenka 15-25 minutes eiti prie intesyvaus eismo gatvių. Šalia jų galima užuosti nosį riečiančių dujų kiekį. Taigi, ar šalimais užterštas oras nusveria naudą, kurią gauname iš ėjimo pėsčiomis? 
Klausimas aktualus daugumai gyventojų, propaguojančių sveiką keliavimo būdą. Urbanizacija su transporto sistema pažeria į orą užterštų dalelių kiekį, kuris tiesiogiai saveikauja su mūsų organizmu. Tik koks neigiamas poveikis gali tektų mūsų savijautai?
Transporto išmetamos dujos be abejo kelia riziką mūsų sveikatai. Tik nereikia pamiršti papildomų taršos šaltinių, tokių kaip pramoninės gamyklos, šilumos tinklų deginamos dujos, miškų gaisrai ir kiti faktoriai. Kaip baisiai neskambėtų grėsmė mūsų sveikatai, bet mokslas sutaria, kad geriau jau judėti užterštu oru nei keliauti tik sėdimoje pozicijoje. Žinoma, yra išimčių kaip pramoniniai rajonai su išmetamomis itin  kenksmingomis dalelėmis. 
Labiau apsaugoti savo organizmą nuo užterštumo galima įvairiais būdais. Svarbiausia suprasti, kad užterštos dalelės, kurias įsileidžia į savo plaučius palieka savo pėdsaką mūsų organizme. Užterštame ore esančios mažosios dalelės gali įstrigti plaučiuose ir net patekti į kraują. Tokios dalelės sukelia organizme reakcijas, kaip astmos priepuolis, širdies smūgis ar pažeidžia kvėpavimo takus. Apsisaugoti padeda veido kaukės, sulaikančios dalelės nuo patekimo į plaučius.
Bet, nereikia skubėti baimintis dėl sveikatos. Danijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad fizinės veiklos nauda kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar užsiėmimai sodininkyste daug labiau atsveria žalą, kurią patiria organizmas susidūręs su užteršta aplinka. Tik vaikai ir senesnio amžiaus žmonės turėtų labiau pasisaugoti. 
Galiausiai vaikščiokite lėčiau, nes kuo intensyvesnė fizinė veikla, tuo daugiau įkvepiama oro su jame esančiomis dalelėmis.