Kas išrado hamaką?

Su kuo jums asocijuojasi žodis „hamakas“? Gamta, pora medžių, ne per daug toli vienas nuo kito, ir prie jų prisitvirtinta konstrukcija, ant kurios prisėdus ar prigulus galima tingiai pasisupti, pasnausti, klausantis paukštelių čiulbėjimo, knygą paskaityti, apie gyvenimą pamąstyti… Na, dar nuo vabzdžių apsiginti. Taip, tai hamakas – tačiau ar kada susimąstėte, kas jį išrado?
Hamakas buvo sugalvotas gerokai anksčiau nei jį atrado ir pamėgo europiečiai. Kai Kolumbas atplaukė į Ameriką, jis atvėrė Europai naują pasaulį. Europiečiams nežinomų augalų ir gyvūnų pasaulį, indėnų civilizaciją. Būtent čia ir buvo sukurtas hamakas.
Pirmas hamaką aprašė pats Kristupas Kolumbas, savo dienoraštyje po kelionių per Vakarų Indiją pavadinęs jį „kabančia lova“. Dabartinis pavadinimas „hamakas“ atsirado vėliau.
Pedro Sjesa de Leon, ispanų kunigas, mokslininkas, dalyvavęs krikščionių misijoje Peru ir parašęs apie tai knygą „Peru chronika“ (išleista 1553 m.), aprašo ne tik keistus augalus bei gyvūnus, bet ir atveria europiečiams „barbekju“ ir „hamako“ reiškinius. Ispaniškai „hamakas“ – pažodžiui išverstas vietinių indėnų žodis.
Hamakas įsivaizduojamas kaip medžiagos ar tinklo gabalas, tvirtinamas tarp dviejų medžių. „Kabanti lova“ pati supa žmogų ir karštomis dienomis leidžia pajusti vėjelio dvelksmą. Hamakas taip pat padėjo besiilsintiems žmonėms apsisaugoti nuo gyvačių ir kitų nuodingų vabzdžių, ropojančių žeme.
Hamakas patiko europiečiams. Naujojo pasaulio kolonistai ėmė plačiai jį naudoti miegui. Europoje hamakas iš pradžių paplito Ispanijos ir Italijos uostų miestuose, o iš ten – į kaimynines šalis.
Labiausiai hamakas pravertė karų metu. Iki XX a. jis jau buvo gausiai paplitęs kariniuose laivuose. Tuo tarpu Kolumbo ekspedicijų į Ameriką metu laivuose tikrai būta didelės problemos, kur jūreiviams miegoti, nes tuo metu buvo svarbu turėti pakankamai patrankų ir kitų ginklų, kad būtų galima apsiginti nuo piratų, todėl jūreiviai, jei tik leisdavo oro sąlygos, dažniausiai miegodavo pačiame denyje. Hamako atradimas padėjo išspręsti šią problemą.
Karinio laivo jūreivio hamakas atliko keletą funkcijų. Jis buvo ne tik miego vieta, bet ir apsauga nuo skeveldrų ir kitų nuolaužų mūšių metu. Asmeninis jūreivio hamakas, deja, atlikdavo ir karsto vaidmenį, jei jūreiviai žūdavo mūšių jūroje metu.
Sugrįžkime prie hamakų ir panagrinėkime, kokių jų būna. Tiesą sakant, sunku būtų ir suminėti visas hamakų rūšis, nes jų – daugybė. Būna vienviečių, būna daugiaviečių hamakų, supintų ir medžiaginių, su karkasu ir be… Net jų tėvynėje, Pietų Amerikoje, egzistuoja daugybė rūšių hamakų.
Štai Meksikoje, amerikietiškojo turizmo mekoje, jie gaminami be karkaso, iš gėlėtos sintetinės medžiagos. Ir nebrangu, ir spalvos ilgai išlieka ryškios.
Brazilijoje itin populiarūs medvilniniai medžiaginiai hamakai, kurių svarbiausia puošmena – įvairiausi kutai: kuo jie didesni, spalvingesni ir įdomesni, tuo geresnis laikomas hamakas. Hamakas be kutų Brazilijoje laikomas skurdo ženklu.
Karibuose ir Kolumbijoje daromi pinti hamakai – iš vietinių lijanų arba medžio hamac žievės, specialiai apdirbtų, kad būtų tvirtos ir ilgai laikytų. Apdirbimo technologija laikoma paslaptyje. Pagaminti hamakai išdažomi vietiniais, natūraliais dažais. Tai ilgo ir sudėtingo rankų darbo reikalaujanti veikla, todėl tokių hamakų gali įsigyti ne kiekvienas.
Tuo tarpu masiškai gaminami hamakai turi karkasą, kad būtų patogiau gulėti. Ir žymiai dažniau jie gaminami ne iš audinio, o iš tinklo.
Medžiaginiai hamakai be karkaso, pradėti naudoti laivuose dar XVI a., populiarūs išlieka iki šių dienų. Kiek iš viso buvo pagaminta hamakų, nežino net visažinis internetas, tačiau akivaizdu, kad šis skaičius peržengtų ne vieną milijoną… Ką gi – tai išties patogus dalykas sode, vasarą, sodyboje ar terasoje – medžiagos gabalėlis tarp dviejų medžių…