Vandeniliniu stratolaineriu – į bet kurį planetos oro uostą ir be sustojimo

Gyvi sparnuočių pasaulio stajeriai – paprastieji griciukai – įkvėpė lėktuvų dizainerį Viljamą Bleką (William Black) jų sparnų pavyzdžiu suprojektuoti „nulinės emisijos“ oro lainerio „Lockheed Stratoliner“ koncepciją. Lenktus paukščio sparnus primenantys stratolainerio sparnai sudarytų sąlygas gerokai prailginti skrydžius lėktuvu dideliame aukštyje be sustojimo.

Tolimiausio skrydžio pasaulio rekordas priklauso neišvaizdžiam striukauodegiui paprastajam griciukui – vienas toks (tiksliau, viena tokia – nes tai buvo patelė) iš Naujosios Zelandijos be atokvėpio sugebėjo nuskristi į Aliaską. Iš viso ore skrajūnė išbuvo 9 paras, o sukorė 11 668 km.

Dizaineris užsibrėžė tikslą suprojektuoti lėktuvą, kuriuo vienu skrydžiu būtų galima nuskristi į bet kurį planetos oro uostą. Ir, kas ne mažiau svarbu, į atmosferą neišmetant nė gramo teršalų. Suprantama, iki galutinio idėjos įgyvendinimo – dar geras gabaliukas kelio. Vis dėlto vandeniliu varomų (nors ir nedidelių) lėktuvų skrydžių aviacijos istorijoje jau būta.

B. Bleko koncepcijos esmė – iliustruoti, atskleisti „nulinių emisijų“ lainerio, galinčio nuskristi į bet kurį oro uostą Žemėje, potencialą: ekstremalų aerodinaminį kilimo procesą, lėktuvų skrydžiams nebūdingą aukštį (jame oras yra gerokai retesnis, tad laineris patirtų žymiai mažesnį oro pasipriešinimą), taip pat ypatingai didelius lėktuvo sparnus.

„Didžiuliai sparnai generuoja nepaprastai didelę keliamąją jėgą ir leidžia skristi ypač dideliame aukštyje, – pasakojama dizaino tinklalapyje „Yanko Design“. – Keturi kriogeniniai vandeniliniai turbo varikliai kol kas yra šis tas iš fantastikos srities, tačiau koncepcija yra nuostabi. Tokiais varikliais būtų galima skristi itin mažų sąnaudų režimu (kokiais gali skristi modernūs reaktyviniai naikintuvai) – maža to, visiškai neteršiant atmosferos.“

Ar aviacijos ateitis iš tiesų įgis lenktus, į paukščių pasaulio rekordininkų panašius sparnus, parodys laikas.