Eko energija Eko būstas Eko transportas Eko buitis Eko laisvalaikis Eko mada Eko pasaulis
Pradžia » Eko buitis

Stabų saulėtekis

2017-12-07

Stabų saulėtekis: et, ar kas šiandien supranta, nuo kokių rūpesčių šitaip yra išlaisvinamas Lietuvos pilietis! Pasvarstykime: rimtis mums yra pats nesuprantamiausias dalykas. Kritikuoti, nesutikti, nepasitikėti, priešintis mus mokė komunistai ir rezistentai, mus moko liberalai ir tautininkai. Visi jie skatina būti savimi ir rodo į tą Kitą, kuris yra iššūkis Man, kuris kelia grėsmę tikrai, nesumeluotai Ašmenybei. Bet demokratijoje kiekvienas asmuo yra tik socialinis ar kultūrinis vienetas aibėje, todėl dalis demoso. Demosas tampa vienetų suma, vienetas tampa demosu. Todėl tai ne Aš noriu absoliučiai lygių teisių – to reikia Lietuvai; tai ne Aš trokštu paramos etnologijai – to reikia Lietuvai. Tai ne aš noriu matyti rekreacinę erdvę Lukiškių aikštėje – to nori visuomenė; tai ne aš noriu matyti Vytį Lukiškių aikštėje – to nori tauta. Ir jei ne tas smerktinas Jis (ar Ji), būtų stipri Lietuva kaip kokia Švedija ar net Vengrija.

Bet dar ne tai parodo, kokie mes, „vytininkai“ ir „bunkerininkai“, esame panašūs. Pabrėšiu, nesakau, kad „Laisvės karys“ ir „Bunkeris“ yra panašūs. Man nerūpi paminklai. Man įdomūs žmonės prie paminklų. Jie daro tai, ką darėme jau tūkstančius metų – kuria stabus. „Laisvės karys“ yra stabas. Ir kaip stabas turėtų nurodyti dievybę, taip Vytis turėtų nurodyti valstybę. Ir kaip prie stabo yra atnašaujamos aukos ir kartojamos maldos, taip prie Vyčio bus nešamos gėlės ir sakomos kalbos. Tokią funkciją valstybėje, kiekvienoje, kažkas visada atlieka, ir tai neturėtų gluminti. Bunkeris irgi yra stabas. Net jei jis neturi ambicijos išreikšti visą valstybę, o tik vieną istorinį epizodą. Nes, atmetus visus stabus, pozityviai mąstančiai visuomenei reikia pasiūlyti savuosius. Tik vietoj klasikinio paminklo mums siūlomas lietuviškasis Vietnamo veteranų memorialo atitikmuo. Net jei gerbiamas A. Labašauskas pirmiausia kalba apie žmogišką laisvę, kurią galėsime išvysti Lukiškių aikštėje ir dėl kurios aukojosi už ją kovojusieji (nors, kai ramiai pamąstai, tiesą sakant, netiesa – Vytis rekreacinių zonų nesunaikins). Bet tai vis tiek yra stabas. Laisvės stabas su iš reikalo prilipdyta istorija.

Stabas nėra paprastas praeities liudininkas. Tik paminklai paprastai yra pastanga sulaikyti išnykstantį žinojimą apie praeitį. Stabas yra daugiau. Tai dieviškumo įkūnijimas. Ir dėl to jis nėra tik simbolis. Skirtingai nei simbolis, kuris nurodo į kažkur esančią ar buvusią tikrovę, stabas atstoja tikrovę. Jis pats yra dieviškumo apsireiškimas. Jis pats yra tauta, valstybė, laisvė, kova. Tad neturėti Vyčio čia reiškia prarasti valstybę; neturėti bunkerio reiškia prarasti laisvę. Ir stabas šioje kovoje jau yra ne tik daiktas. Tai įkūnyta asmeninė vizija, kurios nebuvimas reiškia Mano Paties nebuvimą. Tiesa, bunkeris šiuo atveju mažiau ambicingas. Jis tik bando priminti konkretų istorinį momentą. Tiesa, tai daro taip neprimygtinai, kad jį taip pat sėkmingai galima interpretuoti kaip paminklą „Anykščių šileliui“ – viskas, kas žadama projekte, tai ant nugenėtų kamienų surašyti medžių pavadinimus.

Bet jei šitai sugeba užvaldyti mūsų protus, jei nesibodima skirti savo laiko, lėšų, minčių, jėgų šiam klausimui, kokie palaimingi kvailiai mes vis dėlto esame. 

Trimačiu „Laisvės kariu“ ir visa memorialo kompozicija (kažkodėl visada užmirštama, kad „Laisvės karys“ yra tik vienas iš elementų) siekiama daug daugiau – priminti visą tautą, visą istoriją, visą kovą in corpore. Ir jo proponentų visiškai neglumina, kad 1918 m. ir 1990 m., ir net 1949 m. deklaracijas dėl nepriklausomybės susieti su raiteliu (pabrėšiu, kad projekte niekur neminima, kad tai Vytis – tiesiog „Laisvės karys“) yra anachronizmas. Kad, jei tai Vytis, memorialas tampa simbolio simboliu ir tuomet apskritai nebeaišku, apie ką iš tiesų kalba (herbą, valstybę, gynybą?). Kad, jei tai Vytis, jis nurodo į Lietuvą, o ją sudaro ir nežuvusieji, ir net nekovojusieji. Ar tai reikėtų suprasti kaip savotišką perprasminimo triuką – jei nori būti tikras lietuvis turi kovoti ir žūti?

Rašau ne tam, kad pasakyčiau, jog renkamės tarp blogo ir blogesnio. Bandau galvoti atvirkščiai, augustiniškai sakant, kad blogis yra gėrio trūkumas. Ir pasirinkimas yra tarp gero ir geresnio. Abu paminklai savaip įstabūs. Priprasiu aš prie jų kaip šuo kariamas pripranta. Apgailėtina diskusija. Kaip kitaip pavadinti, kai aikštės lygumas pristatomas kaip vertingoji savybė? Aikštė turi būti lėkšta, ir tik Vytis gali užtikrinti, kad bus išlaikyti toleruotini nukrypimai. Žemuma išaukštins. Žinoma, į tokį netikėtą argumentą reikėjo pateikti kontrargumentą. Ir štai mes išgirstame, kad kalvelė – tai iš tiesų ne kalvelė. Tai tik toks šiuolaikinio meno kūrinys, kuris yra tik „panašus į reljefinį darinį“. Iš tiesų aikštė kaip buvo plokščia, taip ir lieka. O mes, naivuoliai, galvojome, kad apskrito kvadrato nebūna.

Nuviliantis perdėtas ir aistringas dėmesys. Apakinti stabų mes einame į šventą kovą su metafiziškai mums artimos grupės žodžiais: „Na, o kare, taip kaip kare [...] Galbūt aš juos, gal jie mane“ [autorinis vertimas]. Reikia reformuoti pasenusią, represuojančią, totalitarinę pasaulėžiūrą, tvirtina vieni, nes vertikalus, ant pjedestalo stovintis, už tikrą žmogų didesnis paminklas jį žemina ir niekina. Šiuolaikinėje demokratinėje Lietuvos valstybėje visi turi jaustis lygūs, svarbūs ir vieningi. Mažiau, kuo mažiau didybės. Tik laisvės pieva, kalvelė ir praeiviai mums leis pajusti meilę Lietuvos. Ir čia pat pasigirsta, kad reikia atversti reformatorius, kurie dėl savo egoizmo ir tuštybės nutraukė saitus su praeitimi, kultūra, tauta. Bet jei šitai sugeba užvaldyti mūsų protus, jei nesibodima skirti savo laiko, lėšų, minčių, jėgų šiam klausimui, kokie palaimingi kvailiai mes vis dėlto esame. Saugumas, politika, ekonomika – viskas pasirodo tik kaip smulkmė, palyginti su šia kova. Nebereikia matyti, nebereikia mąstyti, reikia tik kalbėti bei rašyti... „ir kylant stabui Dievas miršta“.
 
 
Dalintis

Komentarai



Vardas:* 
El. paštas: 
Komentaras:*
 

Copyright © EkoIdėjos 2008 - 2009 All rights reserved.         CMS: easywebmanager