Eko energija Eko būstas Eko transportas Eko buitis Eko laisvalaikis Eko mada Eko pasaulis
Pradžia » Eko būstas

Žali stogai ir net baltai dažomas asfaltas: kaip išgelbėti miestus, kurie virsta košmariškomis salomis

2017-09-28

2010 metų rugpjūtį europinėje Rusijos dalyje kelias dienas laikėsi apie 40 °C temperatūra. Tuo metu mirtingumas išaugo 17,5%, nuo karščio mirė ~14 000 žmonių.

2017 metais į Europą vėl atplūdo karščio banga, gavusi „Liuciferio“ vardą 2017 metais į Europą vėl atplūdo karščio banga, gavusi „Liuciferio“ vardą: Viduržemio jūros pakrantėje nuo Ispanijos iki Balkanų temperatūra viršijo 40 °C, o tai 10–15 °C daugiau normos. Klimatologų sudaryti matematiniai modeliai, prognozuoja panašios kaitros pasikartojimą Vakarų Europoje kas 15 metų, Rytų – kas 10 metų.

Miestuose, kur gyvena daugiau nei milijonas žmonių, vidutinė metinė oro temperatūra gali būti 1–3 °C aukštesnė, nei už jo ribų, o vakarais skirtumas gali siekti 12°СNuo tokių sąlygų labiausiai kenčia miestai. Dėl augmenijos trūkumo, tankaus pastatų išdėstymo, asfaltu dengtų gatvių miestai neatvėsta netgi po Saulės laidos. Miestai virsta karščio salomis. Miestuose, kur gyvena daugiau nei milijonas žmonių, vidutinė metinė oro temperatūra gali būti 1–3 °C aukštesnė, nei už jo ribų, o vakarais skirtumas gali siekti 12°С. Per pastaruosius 30 metų aukšta oro temperatūra JAV nužudo daugiau žmonių, nei bet kurie kiti oro reiškiniai.

Daugumoje miestų temperatūrą stengiamasi mažinti natūraliai ir sodina žalias zona ir medžius, suteikiančius pavėsį, ir aušinančius orą dėl vandens garinimo. Nuo 2009 metų Toronte naujų pastatų, kurie didesni, nei tam tikra riba, savininkai yra įpareigoti ant statomų namų stogų pasodinti augalus: vasarą jie saugo nuo karščio, o rudenį ir pavasrį padeda sumažinti miesto lietaus kanalizacijai tenkančią apkrovą.

Panašius reikalavimus 2015 metais įvedė Prancūzija: ant komercinių pastatų stogų būtina arba sukurti žaliąsias zonas, arba įrengti saulės energijos skydelius. Vokietijoje per 10 metų nuo 2000-ųjų, atsirado daugiau nei 30 mln kvadratinių metrų žaliųjų stogų.

Visgi čia lengva suklysti. Kaip išsiaiškino Ciuriche, žaliųjų stogų efektą stipriai lemia dirvos sluoksnio storis ir jo sudėtis. Nesilaikant tinkamų sąlygų, pievelės ant stogų miestui atvėsti nepadeda. Be to, augalija dažniausiai sodinama tik ant naujų pastatų stogų, kurie paprastai statomi miesto pakraščiuose, o to nepakanka – dideli plotai, ypač centre, vis viena perkaista.
 
Kompleksinį miesto aušinimo būdą demonstruoja Los Andželas. Ten vietoje įprastų 22–23 °C šiais metais buvo 30–35 °C. Mokslininkai prognozuoja, kad ekstremaliai karštų dienų (kai temperatūra aukštesnė, nei 35 °C), šiame regione šimtmečio pabaigoje gali būti dvigubai daugiau, kas neigiamai paveiks miestiečių sveikatą ir administravimo išlaidas. Dėl to miesto valdžia rimtai rūpinasi kaitimą lėtinančiais projektais.

Kaip ir daugelis miestų visame pasaulyje, Los Andželas siekia padidinti žaliuosius plotus. Tam miestas miestiečiams ir verslo savininkams nemokamai dalina sodinimui privačiuose kiemuose ir automobilių aikštelėse skirtus sodinukus. 2016 šis „įsivaikinimo“ projektas (taip valdžia vadina augalų perdavimą norintiems) išdalino 18 tūkstančių medžių. Miestas gyventojams siūlo iki septynių sodinukų ir pats juos pristato iki sodinimo vietos, o „įtėviams“ reikia nepamiršti jų palaistyti.

2014 metais Los Andžele buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis ant naujų ar rekonstruojamų pastatų įrengti šviesius stogus iš šviesą atspindinčių medžiagų. Tai ilgalaikis projektas, kuris gatvių iš karto neatvėsins, tačiau miestui augant ir naujinantis, tai turėtų palaipsniui vykti.

Tačiau pats įdomiausias karščio mažinimo sprendimas susijęa su kelių danga. Asfaltas – tikras šilumos akumuliatorius, o Los Andžele keliai ir stovėjimo aikštelės užima >10% bendro ploto. Todėl miesto gatvės pradėtos dengti specialiu mišiniu, kuris ne tik saugo asfaltą nuo skilinėjimo, bet ir yra šviesus. Keliai ir šaligatviai tampa šviesiai pilki, tad atspindi daugiau šviesos.
 
Šis būdas jau daugiau nei 40 metų naudojamas Ispanijos žemės ūkyje. Almerijos provincijos palydovinėse nuotraukose gerai matomi laukus dengiantys dideli balti užklotai iš audinių ir kitų medžiagų. Ūkininkai šiltnamius pradėjo balinti kalkėmis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir, kaip rašo Scientific American, nors aplinkinėse teritorijose per pastaruosius 30 metų temperatūra išaugo laipsniu, ten, kur stovi šiltnamiai, oras tapo 0,7 laipsnio vėsesnis.
 
Los Andželo gatvių perdažymas pradėtas gegužę, miesto administracija skyrė tam $150 tūkstančių. Kol kas rezultatai atrodo daug žadantys, rašo Gizmodo: pranešama apie kelio dangos temperatūros sumažėjimą 5,5 laipsnio, o kai kuriose vietose – netgi 15 laipsnių. Apie viso miesto temperatūros sumažėjimą kalbėti kol kas anksti, tačiau tikimasi, kad užbaigus projektą, miestiečiai skirtumą pajus. JAV Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, dėl kelių šilumos atspindėjimo charakteristikų pagerinimo oras mieste turėtų atvėsti keliais laipsniais. O tai savo ruožtu miestui leistų sutaupyti $90 mln per metus.

Kelių balinimo projektas turi atsakyti į daug klausimų. Koks bus šviesaus asfalto poveikis skirtingomis sąlygomis (akivaizdu, kad namais apstatytoje nedidelėje gatvelėje jis bus menkesnis, nei atviroje automobilių stovėjimo aikštelėje)? Kaip tai paveiks aplinką – pavyzdžiui, vėjus ir lietaus debesų formavimąsi? Kokia konkrečiai danga efektyviausiai atspindi šilumą? Ar galima sumažinti technologijos kaštus, kad ji būtų prieinama ir ne tokiems turtingiems miestams? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys, ar Los Andželo pavyzdžiu paseks ir kiti regionai. Tačiau perkaitusių miestų problemos sprendimo pasauliui ieškoti teks be t kokiu atveju – kokios bebūtų priežastys, karštų dienų daugės.

 
I. Solomonova
World Press skilties redaktorė
republic.ru
 
Dalintis

Komentarai



Vardas:* 
El. paštas: 
Komentaras:*
 

Copyright © EkoIdėjos 2008 - 2009 All rights reserved.         CMS: easywebmanager