Eko energija Eko būstas Eko transportas Eko buitis Eko laisvalaikis Eko mada Eko pasaulis
Pradžia » Eko laisvalaikis

Vaistažolių džiovintojai: saulės užtenka, vietos - ne

2012-09-11

Mažosios Lietuvos regione, Pagėgių savivaldybėje susijungusios penkios bendruomenės jau džiaugiasi šiemet užaugintu, surinktu ir saulės spinduliais išdžiovintu vaistažolių derliumi.

„Sekasi pakankamai gerai. Žmonės aktyviai renka vaistažoles - ne veltui jie tam metus buvo ruošiami ir mokomi. Vilkyškių bendruomenė jas fasuoja, tvarko ir įvairiose mugėse realizuoja. Renginių dalyviams leidžiame paragauti ir pasiūlome įsigyti“, - džiaugėsi Vilkyškių, Ošgirių, Bitėnų, Kriokiškio ir Šukų bendruomenes sujungusio projekto „Vaistingųjų ir prieskoninių augalų verslo organizavimo galimybės“ koordinatorius Sigitas Stonys.

Pirmosios fasuotos žolelės buvo parduotos Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi 2012“. Neseniai bendruomenių nariai lankėsi Raudonės pilies šventėje „Panemunių žiedai“ bei Lauksargiuose antrą kartą rengtoje amatų šventėje „Protėvių metų kraitė“. Taip pat Vytėnų pilyje ir įvairiuose renginiuose gimtuosiuose Pagėgiuose. Juose bendruomenė pristato savo produkciją, veiklą ir parduoda dalį arbatų.

„Praėjusį savaitgalį svečių sulaukėme iš Pakruojo, dar anksčiau – iš Kalvarijos. Kiekvieną savaitgalį svečių tikrai neužsuka, tačiau apsilankančių ir besidominčių smalsuolių sulaukiame nuolat“, - pasakojo projekto koordinatorius.

Siūlomi mišiniai vilioja

„Vaistažolių siūlome įvairiausių – nuo siauralapio gauromečio iki liepžiedžių ir mėlynių lapų, - pasakojo S. Stonys. - Kadangi esame pradedantieji, maišome tik tuos arbatų mišinius, kuriuos sudaro žolininkas farmacininkas Virgilijus Skirkevičius. Jais ir vadovaujamės. Jis mus mokė ir toliau prižiūri mūsų veiklą, apsilanko“.

V. Skirkevičius mišinių pasiūlymus parenka iš bendruomenėje augančių vaistinių augalų – ko vietiniai daugiausiai turi ir kas labiausiai tiktų naudoti arbatoms. Tokiems mišiniams reikia didelių augalų plantacijų – natūralių augimviečių. Esą vienos žolelės gali pagerinti virškinimą, kitos - kraujotaką.

„Kai vedėme mokymus, stebėjome ir reikiamas augimvietes. Čia didžiulės plantacijos mėlynių, kurių antžeminės dalys – lapeliai ir stiebai – tinkami diabetikams, nes reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Taip pat bendruomenė renka siauralapį gaurometį, blindę, karklo, gluosnio kačiukus, kurie naudingi sergantiems reumato, podagros ligomis. Tuo besiskundžiantiems reikia skystinti kraują, nes yra infarkto pavojus. Žoleles galima gerti ir su medumi. Bendruomenėje taip pat auga daug blindžių, gluosnių“, - apie mišinių pasirinkimą aiškino žolininkas farmacininkas.

V. Skirkevičius taip pat rekomenduoja bendruomenei auginti medetkas, ramunėles. Liepžiedžiai esą turi priešuždegiminių savybių. Esame juos pratę naudoti karščiavimui sumažinti. Taip pat jie gali tikti organizmo, imuniteto stiprinimui, turi atsparumą gerinančių savybių. Vaikai ir suaugę, sergantys įvairiais uždegimais, gali gerti liepžiedžių arbatą profilaktiškai, ne tik kai karščiuoja. Tad ši arbata tam tikrą laiką tinkama gerti kasdien.

Iš tėvynainius traukiančios “egzotikos“ S. Stonys paminėjo siauralapį gaurometį. Šis augalas aktyviai renkamas, džiovinamas. Jį sufermentavus gaunama juodoji arbata, skoniu primenanti „puero“ – subtilaus ir gero skonio arbatą. Taip pat iš jo gaunama žalioji arbata.

„Siauralapis gaurometis – turi labai daug priešuždegiminių savybių, kadangi kaupia daug flovanoidų. Jis panašus į žaliąją kinišką arbatą. Buvo pripažintas ir onkologijos gydymui, nes turi daug flovanoidų, vitamino C ir pasižymi priešvėžinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Seniau mūsų krašte jo žiedai naudoti prostatitams, prostatos adenomoms gydyti, kad nesusirgtų žmonės prostatos ligomis. Rusai ją geria kaip kasdieninę „Ivano arbatą“ (Ivan čai). Skoninėmis savybėmis ji primena žaliąją arbatą, nes turi taninų“, - pasakojo žolininkas farmacininkas.

Šalpusnį - lauk!

Dabar bendruomenė renka mišinius, arbatėles, kurias žmogus gali nusipirkti ir gerti kasdien. Tokia arbata nebūtinai turi pasižymėti ypatingomis gydomosiomis savybėmis, nors dalis paprastai pasižymi. Rašyti, kad jos tikrai pagelbės, V. Skirkevičiaus teigimu, draudžia įstatymai.

Esą kad kas nesumanytų į mišinį įdėti durnaropių ar medžiagos, kuri iš tikrųjų gali pakenkti, reikalingi specialistai. Pastarieji, skaitydami paskaitas, rekomenduoja daryti mišinius be tam tikrų augalų, pavyzdžiui, šalpusnio, kuris anksčiau naudotas  įprastai, o dabar dėl saugumo jo atsisakyta. Dėl kai kurių vaistažolių tebeverda diskusijos – uždrausti ar ne.

„Vaistininkams oficialiai draudžiama naudoti šalpusnio lapus arba žiedus. Kadangi Europos Sąjungoje to neleidžiama, taisyklių privalo laikytis ir bendruomenė. Pavyzdžiui, nedėti šalpusnio į mišinį, skirtą lengvesniam kvėpavimui. Ypač vaikams, nes ES reglamente nurodoma, kad šalpusnis gali sukelti vėžį, toksinį kepenų pažeidimą“, - priminė V. Skirkevičius.

Vaistažolės – perspektyvos čia ir svetur

„Važinėju ir skaitau paskaitas apie sveikatą. Susitikimus su bendruomenėmis organizuoja vietiniai sveikatos biurai. Norisi, kad žmonės užsiimtų vaistažolininkyste, tuo labiau, kad ši sritis visus domina nuo senų laikų. Moterys renka vaistažoles, ir svarbu, kad pažintų ir šalia augančius augalus, o ne tik reikiamus – ramunėles ar liepų žiedus, bet rinktų ir gyslotį, kitus. Ir galbūt užsiimtų perspektyviu verslu, užsidirbtų. Tam ir reikia kalbėti apie jau esamus pavyzdžius. Vienas tokių – Vilkyškiai“, - tikino V. Skirkevičius.

Vyro teigimu, Rumunijoje net farmacinės kompanijos užsiima vaistinių augalų rinkimu. Ir, pavyzdžiui, rekomenduoja bendruomenei rinkti beržų lapus.

„Kaimas renka, o tada parduoda farmacijos kompanijai. Jie vis labiau ir labiau ieško vietų, kur būtų surenkama gera vietinė žaliava, kuri vietoj ir džiovinama“, - tikino žolininkas farmacininkas.

Esą kas gali žinoti, gal ir Lietuvoje atsiras interesas skatinti vietines bendruomenes rinkti žaliavą - kad ir tuos pačius beržo lapus. Kai kuriose šalyse tai jau daroma. Gal kas pradės rinkti liepų žiedus ir juos netiesiogiai supirkinės farmacinės kompanijos, sudarydamos sutartis su bendruomene. Kai atsiras tokios bendruomenės, turėtų atsirasti interesas ir iš supirkėjų pusės.

„Galbūt pamatys naudą ir Vilkyškių sūrio gamykla, ir nuspręs sūrių ir vaikiškų sūrelių receptūroje panaudoti surinktas dilgėles. Taip produkcija būtų praturtinta vitaminu C, chlorofilu. Turi būti abipusis bendruomenės ir verslo interesas“, - viliasi V. Skirkevičius.

Saulės pakanka, o vietos – ne

Kol kas bendruomenė džiovina tik iš laukinės gamtos surinktus įvairiausius vaistažolinius augalus. Grybų, uogų, vaisių dar nedžiovina.

„Kadangi vaistažoles džioviname pirmus metus, nelabai žinome, ar galėtų sektis geriau. Tiek pačioms žolelėms, tiek mums, džiovykla yra pakankamai gera, tik dabar jau pastebėjome, kad ji galėtų būti dar didesnė. Kartu padidėtų ir darbo našumas. Žmonės aktyviai dalyvauja žolelių rinkime ir mato ne tik finansinę naudą, bet ir kitą prasmę – užimtumą, prisidėjimą prie gero“, - aiškino projekto koordinatorius.

V. Skirkevičius bendruomenės turimą specialią džiovyklą įvardija kaip ypatingą pliusą.

„Į tokią džiovyklą galima priimti iš esmės ne džiovintą, o tik surinktą žaliavą. Reiktų visiems užsiimantiems džiovinimu pasakyti, kad tai daryti po jau dulkstančiu šiferiu nėra gerai. Teisingai ir gražiai sudžiovinti reikia tam tikrų sugebėjimų. Džiovinimo temperatūra turi būti pastovi ir per daug nesvyruoti“, - džiovinimo subtilybes priminė žolininkas farmacininkas.

O kaip su ta lietuviška saule? S. Stonys tikino, kad iki šiol džiovinant vaistažoles pavyko apsieiti be elektros.

„Jei vakare ir lyja, tai ryte būna saulė. Arba atvirkščiai. Saulė sušildo vandens talpas, kurios prišilusios ir naudojamos džiovinimui. Jei nepavyksta išdžiovinti per tris dienas, tai per keturias tikrai išdžiūsta“, - užtikrino projekto koordinatorius.

Po žiemos laukia nauji išbandymai

Šiuo metu bendruomenė yra priėmusi sprendimą viešintis mugėse ir renginiuose. Pasibaigus „aktyviems“ vasaros darbams, rudenį bendruomenė planuoja pabaigti pristatymui reikalingus stendus, kuriose bus išdėliotos visos siūlomos arbatos. Tuomet planuojama pasirašyti ir sutartis su vietos biblioteka, Pagėgių krašto turizmo informacijos centru, Martyno Jankaus muziejumi. Žiemą, kai jau nebebus žolelių, daugiau dėmesio skirti pakuotei ir kitiems reikalams.

„Manau, kad žmonės jau tikrai įprato prie mūsų, ir nutraukti veiklą būtų tiesiog neprotinga. Patys kaimo gyventojai to neleistų. Kartu su kitomis bendruomenėmis veiklą ir toliau tęsime“, - apie kitus metus kalbėjo S. Stonys.

Mažosios Lietuvos regione penkias bendruomenes sujungusį vaistažolių auginimo projektą kuruoja Aleksandro Stulginskio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslininkai.

Dalintis

Komentarai



Vardas:* 
El. paštas: 
Komentaras:*
 

Copyright © EkoIdėjos 2008 - 2009 All rights reserved.         CMS: easywebmanager