Eko energija Eko būstas Eko transportas Eko buitis Eko laisvalaikis Eko mada Eko pasaulis
Pradžia » Eko laisvalaikis

A. Halberstadt "Vilniaus dienoraštis" – poetinis sąmyšis su jaunystės miestu

2017-10-05

„Mano jaunystės miestas / blausus akvariumas, pilnas dūluojančių baroko ir gotikos / pavidalų, lėtai virpa lapai / kreivose akmenuotose gatvelėse. / Įmantri gotikinė šventos Onos smailių juvelyrika, / ja taip gėrėjosi Napoleonas.“ [...]

Toks Vilnius išlikęs jame gimusios ir augusios poetės, psichologės, psichoterapeutės Annos Halberstadt atminty ir įamžintas neseniai lietuvių kalba išleistoje jos poezijos knygoje „Vilniaus dienoraštis“. Ta proga surengtas susitikimas su pačia autore, kuriame dalyvavo literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Eglė Kačkutė ir „Vilniaus dienoraščio“ vertėjas Marius Burokas. Tai buvo pirmasis XIV-ojo tarptautinio šiuolaikinės literatūros forumo „Šiaurės vasara“ renginys. 

A. Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvoje, o sulaukusi 30-ies emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo gydytoja, taip pat administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Šiuo metu gyvena Niujorke. Poetės kūryba publikuota kultūrinėje JAV, Rusijos spaudoje, įvertinta įvairiais apdovanojimais. A. Halberstadt taip pat verčia lietuvių poeziją į anglų kalbą. Moteris priklauso Amerikos PEN centrui, yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių, išleidusi dvi poezijos knygas: „Vilnius Diary“ (2014 m.) ir „transit“ (2016 m.). 

„Knyga „Vilniaus dienoraštis“ yra autobiografinės poezijos rinkinys, apimantis tris šalis: Lietuvą, Rusiją ir JAV. Tai tarsi literatūrinis dienoraštis, kuris persmelkia jūsų sudėtingą daugiatautę, daugiakultūrę tapatybę. Daugumos eilėraščių veiksmas vyksta ne tik Vilniuje, bet ir Maskvoje, JAV. Tad kodėl knygos pavadinime nusprendėte akcentuoti Vilnių?“ – A. Halberstadt pasiteiravo dr. E. Kačkutė.

Viešnia teigė, kad knyga prasideda ir baigiasi Vilniumi, jog yra gyvenimo ir sugrįžimo į savo gimtąjį miestą dienoraštis. Šis sugrįžimas po 28 metų A. Halberstadt buvo nepaprastai emocionalus, įdomus ir reikšmingas. Dr. E. Kačkutė prisipažino, kad poetės eilėraštis „Amžinas žydas“ privertė atrasti ir pamatyti Vilnių kitoje šviesoje: iš perspektyvos žmogaus, kuris čia gimė ir užaugo, bet kuriam buvo sunku šiame mieste pritapti.

Vilniaus universitete dirbanti literatūros mokslininkė knygoje „Vilniaus dienoraštis“ pastebėjo dažnai pasikartojantį vaizdinį – A. Halberstadt prosenelio 1905 m. pastatytą namą Naugarduko gatvėje: „Jį galima pavadinti tam tikra jūsų suaugimo su Vilniumi ir tuo pat metu atsiskyrimo su juo metafora.“

Poetė užaugo viename Pylimo gatvės namų. Jos tėvas visuomet sakydavo, kad iki revoliucijos Halberstadt šeimai priklausė du pastatai Vilniuje. Pirmasis buvo jau minėtasis namas Naugarduko gatvėje. Ant jo Pirmojo pasaulinio karto metais dar buvo išlikusi Halberstadt šeimos pavardė.

„Tėvas minėjo, kaip jo motina vis kartodavo, kad per Pirmąjį pasaulinį karą čia veikė vokiečių pareigūnų klubas. Mano senelis, stomatologas ir veido chirurgas, gyveno Kalvarijų gatvėje 12 numeriu pažymėtame name“, – pasakojo viešnia. Taip jau sutapo, kad į Lietuvą atvykęs jos sūnus žurnalistas buvo apgyvendintas kaip tik šiame pastate. Į jį tuomet pirmą kartą įžengė ir pati A. Halberstadt. Nors žinojo apie šį namą, tačiau niekada anksčiau nebuvo jo mačiusi.

„Vilniaus dienoraščio“ vertėjas M. Burokas, kaip ir dr. E. Kačkutė, su A. Halberstadt prieš keletą metų susipažino Vilniuje, Vasaros literatūros seminaruose. „Tąkart tik trumpai šnektelėjome. Vėliau Anna man parašė laišką. Kažkas jai mane rekomendavo kaip amerikiečių poezijos vertėją. Pradėjome susirašinėti. Iš pradžių kultūrinei spaudai išverčiau keletą jos eilėraščių, vėliau nusprendžiau išversti visą knygą. Dėl finansinių problemų procesas užtruko trejus ar ketverius metus“, – prisiminė M. Burokas. Pasak jo, tai, kad A. Halberstadt moka lietuviškai, yra didelis privalumas, nors iš vertėjo pareikalauja daugiau išradingumo: „Žinojau, kad mums bus lengviau bendrauti, surasti vienai ar kitai vertimo problemai sprendimą.“

A. Halberstadt, pastaruoju metu kurianti anglų ir rusų kalbomis, o iš lietuvių kalbos tik verčianti, poeziją rašyti pradėjo gana vėlai. Tačiau moteris šyptelėjusi prisipažino, kad daugiau ar mažiau lietuviškai rašiusi visada, turbūt nuo pradinės mokyklos. Bet to niekada nelaikiusi rimta veikla.

„Turėjau nuostabią literatūros mokytoją. Jos dėka skaitydavome Mandelštamą, Cvetajevą, Pasternaką. Ji taip pat mus supažindino su Tomo Venclovos, kuris tuo metu buvo disidentas, kūryba. Keturiolikos ar penkiolikos metų parašiau keletą esė, kurias mokytoja panaudojo savo disertacijai. Kaip dabar pamenu, viena buvo apie spalvą Michailo Lermontovo poezijoje. Amerikoje pradėjau rašyti straipsnius apie psichologiją, emigraciją, adaptaciją, apie homo sovieticus atsidūrimą Vakaruose ir kaip jos visuomenė turėtų elgtis su tokiais žmonėmis. Juk tai, kas tiko Amerikai, netiko Sovietų Sąjungai“, – pabrėžė viešnia. Nors apie tai norėjo išleisti esė knygą, tačiau kažkodėl sugrįžo prie poezijos, o šiuo metu leidyklai ruošiama dar viena A. Halberstadt eilėraščių knyga.
 
 
Dalintis

Komentarai



Vardas:* 
El. paštas: 
Komentaras:*
 

Copyright © EkoIdėjos 2008 - 2009 All rights reserved.         CMS: easywebmanager