Eko energija Eko būstas Eko transportas Eko buitis Eko laisvalaikis Eko mada Eko pasaulis
Pradžia » Eko laisvalaikis

Kodėl manai, kad esi teisus?

2017-11-03

 Su kai kuriais žmonėmis paprasčiausiai neįmanoma diskutuoti. Viskas aišku, tu žinai, koks reikalas. O gal tiesiog tavo smegenys pakišo tokią mintį? Vokietijoje leidžiamo internetinio portalo „Perspective daily“ autoriai – du neuromokslininkai Hanas Langeslagas ir Marenas Urneris – kritiškai diskutuoja apie kritinį mąstymą, tirdami smegenų įtaką (politinėms) diskusijoms ir sprendimams.

Padaryk trumpą pertraukėlę ir atsipalaidavęs žvelk į monitorių. Mes tik norime perskaityti tavo mintis, pradedant nuo tavo politinių pažiūrų. Taigi:

Tu manai, jog esi atviras politikai. Tu noriai diskutuoji alternatyvias politines pozicijas, kartu gindamas savo vertybes. Daugumoje politinių debatų žmones, kurių nuomonės yra kairesnės negu tavo, laikai pernelyg naiviais, per daug idealistiškais bei atitolusiais nuo realybės; jie tavo nuomonę linkę vertinti kaip „perdėtai korektišką“. Į žmones, mąstančius politiškai dešiniau nei tu, žiūri, kaip į truputį riboto proto egoistus. Tu manai, jog jie nesupranta žmonių, kurie kitaip gyvena negu jie patys, ir dėl to nesupratai jų kasdienių problemų.

Taigi? Mes esama įsitikinę, kad mūsų žodžiuose yra bent kiek tiesos. Bet jeigu tai galioja visiems skaitytojams, ar tai reiškia, kad visi žmonės, kurie perskaitė šį straipsnį, turi identiškas politines pažiūras? O visi kiti yra kairieji arba dešinieji? Kažin…

Atsakymas yra daug paprastesnis. Tu tikriausiai nesi centristas, bet kažkur tarp kairiųjų arba dešiniųjų. Tu save suvoki kaip asmenį, kuris yra išmintingas, objektyvus ir teisus.

„Sveikas protas yra geriausiai išdalinta gėrybė pasaulyje: Kiekvienas mano, jog jo turi užtektinai“, – Volteras

Tai ir yra problema. Visi mano esantys protingesni už kitus. Dėl to politiniai debatai ir konfliktai yra sustingę, todėl susidaro įspūdis, jog rinkėjai ir politikai vis labiau susvetimėja vieni nuo kitų, dėl to atrodo, kad grioviai tarp skirtingų politinių pažiūrų tik platėja.

Gera žinia: Mes atradom visų šių problemų kaltininką. Tai yra maždaug 1,2 kilogramo sveriantis ląstelių gumulas tarp tavo ausų. Nors dar nesuprantame visų mūsų smegenų veikimo mechanizmų, viena yra aišku, jog minėtas ląstelių gumulas mums nesuteikia objektyvaus pasaulio vaizdo. Jeigu tu geriau suprastum jį ir savo suvokimo ribas, būtų įmanoma (vėl) užkasti šituos griovius.

Pirmas žingsnis: Kaip įmanoma atpažinti, jog nesi toks gudrus, kaip manai?

1. „Betgi mano realybė yra objektyvi!“

Čia gali padėti paprastas pavyzdys iš kasdienio gyvenimo. Tu važiuoji automagistrale ir pro tave pralekia automobilis. „Na ir kvailys!“ Toliau nuvažiavus kelis kilometrus, tau tenka staigiai stabdyti, nes vairuotojas priešais tave, rodos, nesugeba rasti greičio pedalo. „Kas čia per idiotas eismą blokuoja!“

„Jeigu visi vairuotų taip kaip aš, pasaulis būtų daug geresnis!“

Žinoma, tu važiuoji tiktai leistinu greičiu. Ši situacija yra tipinis pavyzdys, rodantis mūsų savaiminę nuostatą, jog mūsų pasaulio suvokimas yra visada teisingas – jeigu kažkas su tuo nesutinka, jis tiesiog yra blogai informuotas arba jam tiesiog trūksta intelekto. Visgi viena mūsų smegenų silpnybė yra manymas, jog mes viską matome taip, kaip iš tiesų yra.

Prisiekiu: Tu žinai tą jausmą po futbolo rungtynių. „Na ir nesąžiningai žaidė tie italai! O teisėjas nieko nenorėjo matyti ir buvo akivaizdžiai šališkas!“ Problema ta, kad ir Italijos rinktinės sirgaliai galvoja taip pat, tik apie priešininkų komandą. Bet tai tik futbolas, sakytų kai kas. Visgi ką daryti, jeigu į politinius klausimus žiūrima taip pat?

2012 m. amerikiečių mokslininkai 202 dalyviams parodė vieno protesto vaizdo įrašą. Tiriamieji turėjo įvertinti protesto dalyvių ir ten buvusių policininkų veiksmus: „Ar demonstrantai blokavo įėjimą?“, „Ar policininkai elgėsi ne pagal įstatymą?“

Sumanymas toks: kai kuriems žiūrovams prieš bandymą buvo pasakyta, jog demonstruojama prieš abortus; kitai grupei buvo pasakyta, jog protestai yra nukreipti prieš Amerikos kariuomenės elgesį su homoseksualais.

„Mes matome tai, ką norime matyti, ir neigiame tuos faktus, kurie kelia pavojų mūsų identitetui. – Timas Harfordas, ekonomistas ir žurnalistas iš Anglijos

Žiūrovų atsakymams akivaizdžiai darė įtaką jų politinės pažiūros: konservatyvių žiūrovų vertinimu, protestas prieš Amerikos kariuomenę buvo daug agresyvesnis, palyginti su socialliberalių žiūrovų atsakymais. Policininkų veiksmus prieš demonstrantus jie įvertino kaip teisėtus. Konservatyvūs žiūrovai į protestus prieš abortų kliniką nežiūrėjo kaip į pažeidžiančius viešąją tvarką, o policininkų veiksmus vertino kaip truputį perdėtus. Politiškai liberalūs žiūrovai buvo priešingos nuomonės. Visi matė tą patį vaizdo įrašą.

Viliojanti mintis manyti, jog mes pasaulį matome tokį, koks jis iš tiesų yra, kad mūsų suvokimas nėra iškreiptas, filtruojamas arba tendencingas. Viskas, ką mes turime, yra subjektyvus vaizdas – nesvarbu, ar kalbame apie futbolo rungtynes, ar politinį protestą. Mes visi esame niekas kitas kaip naivūs realistai.

2. „Kodėl jie to nesuvokia?!“

Būdami naivūs realistai mes manome, jog žmonės, kurie mato, skaito ir girdi tą patį, turėtų prieiti prie tų pačių išvadų, kaip ir mes.

Mes, žmonės, ne vien reflektuodami manome, jog mūsų suvokimas visiškai atitinka realybę, mes žengiame žingsnį toliau ir manome, jog mūsų pačių suvokimas yra ypač tikslus ir objektyvus. – Thomas Gilovich und Lee Ross

Ar sutiktum dirbti sumuštinių restoranui kaip reklaminis stendas? Mokslininkams to paklausus savo eksperimento dalyvių, maždaug pusė jų sutiko. Be to, dauguma apklaustųjų manė, jog daugumna tyrimo dalyvių atsakė taip pat kaip jie. Tie, kurie atsisakė, negalėjo įsivaizduoti, kad kas nors galėtų savo noru taip apsikvailinti. Tie, kurie sutiko, teigė, jog savaime suprantama, kad ir kiti mielai pagelbėtų mokslininkams.

Taigi mes esame linkę manyti, jog (per) didelis skaičius žmonių mąsto taip pat, kaip ir mes. Tai nieko keisto – mes manome, jog pasaulį matome tokį, koks jis iš tiesų yra. Kitas žingsnis – aiškus. Kiti žmonės pasaulį suvokia taip pat, kaip ir aš – tuo atveju, jeigu jie turi priėjimą prie tos pačios informacijos ir yra ją teisingai įsisavinę.

72,4%. Toks buvo paskutiniųjų Vokietijos parlamento rinkimų, vykusių 2013 m., rinkėjų aktyvumas. „Jei rinkimuose nedalyvavusieji būtų vis dėlto uždėję savo kryželius, jie tikrai būtų balsavę už mano partiją.“ Tą mano dauguma rinkėjų, atsakydami į porinkimines apklausas.

Ne tik kasdieniuose sprendimuose, bet ir politiniais klausimais mes pervertiname panašumus tarp mūsų ir kitų žmonių. Pavyzdžiui, kai Kairiųjų partijos rinkėjas iš Erfurto kartu su Krikščionių demokratų partijos rinkėju iš Šrobenhauseno ir Socialdemokratų rinkėjas iš Bochumo filosofuoja apie „vokiškąjį identitetą“, jie visi trys savo galvose tikriausiai turi visiškai skirtingas idėjas.

Taip, jie yra kaip ir tu savo suvokimo įkaitai. Mes visi ignoruojame, jog mūsų pašnekovas arba politikas per televiziją vadovaujasi kitais konceptais, kalbėdamas apie, rodos, tą patį: „tą patį“, nes jis vartoja tuos pačius žodžius, o „rodos“, nes jam tie žodžiai reiškia ką kita negu mums. Kaskart ką nors vertindami, mes nuvertiname didžiulę įtaką, kurią mūsų suvokimui daro mūsų aplinka, vertybės ir įsitikinimai.

Turim pripažinti, jog mūsų pasaulio vaizdas tėra tik vaizdas, kurį formavo mūsų žiūros kampas, mūsų istorija ir mūsų specifinės žinios. – Thomas Gilovich ir Lee Ross

Kai kalbama apie mūsų pašnekovo suvokimą, nutinka priešingas dalykas: nors save laikome nešališku stebėtoju, „visi kiti“ yra beviltiškai pasidavę šių veiksnių įtakai. Tačiau kadangi mes esame tokie dosnūs, vis tiek stengiamės juos įtikinti…

3. „Aš esu ne toks šališkas kaip kiti!“

Apskritai mes dažniausiai pasitelkiame 3 galimus paaiškinimus, kai mūsų pašnekovas nesutinka su mūsų pažiūromis ir išvadomis.

A. Skirtinga informacija: Ar turėtų būti uždaromos Vokietijos sienos? Asmuo, kuris į šį klausimą atsako kitaip negu tu, tikriausiai neturėjo priėjimo prie tos pačios informacijos šia tema kaip tu. Priešingu atveju, kiek pamąstęs jis būtų priėjęs prie tų pačių išvadų kaip ir tu.

B. Tingus arba riboto proto: Jeigu ir pasitelkęs tą pačią informaciją, kokia disponuoji tu, žmogus vis dėlto prieina prie kitų išvadų, jis yra arba per tingus, neracionalus, arba tiesiog nesugeba šios informacijos nešališkai ir logiškai suvokti. „Na ir kvailys!“

C. Šališkumas: Jeigu žmogus nėra nei tingus, nei kvailas ir tikrai stengėsi suprasti pateiktą informaciją, lieka tik vienas paaiškinimas. Pašnekovas yra akivaizdžiai šališkas. Arba dėl savo ideologijos („Jis ir taip turi blogų ketinimų!“), arba dėl neigiamų asmenybės bruožų („Ji yra tiesiog egoistė!“).

Visi šie trys aspektai gali daryti įtaką – visgi ar mes patys kada nors susimąstome, jog jie gali veikti ir mus pačius? Tikriausiai retai. Dažniausiai mes manome, jog esame mažiau šališki negu gyventojų vidurkis. Taigi mes nematome savo pačių netobulumo. Jeigu nesuvokiame kitų ir savo šališkumo, dauguma diskusijų nuveda į aklavietę.

Kaip galėtume iš to išsikapstyti?

„Išmintis yra suvokti savo pačių ribotumą“, – Carl Sagan, amerikiečių astronomas ir mokslo populiarintojas

Pirmas žingsnis yra sau pačiam prisipažinti, jog, kaip ir visi kiti, esame šališki. Geresnė demokratija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Ir prisipažinimu, jog nesame tokie gudrūs, kaip dažnai manome.

Visgi gilesnė problema yra ši: jeigu pažvelgiame į save, ieškodami savo pačių trūkumų, mes nerandame nieko. Liekame įsitikinę, jog esame radę teisingą atsakymą į klausimą, ar turėtų būti sustiprinta šalies sienų kontrolė. Laimingas atsitiktinumas, o gal ir likimas nulėmė, jog šis atsakymas yra mums (ir kitiems, kurie yra panašūs į mus) naudingiausias.

Nesvarbu, kiek stengiamės, mes nesugebame atpažinti savo trūkumų. Tam mums reikalinga išorinė pagalba. Tai galioja ir savo paties šališkumo sukeltiems trūkumams. Mums neįmanoma į juos nukreipti savo dėmesį. Tam mums reikia kitų pagalbos, kurie gali atkreipti dėmesį į mūsų iškreiptą pasaulėžiūrą.

Kadangi kiekvieno pasaulio matymas yra iškreiptas, esame linkę pervertinti skirtingų pažiūrų skirtumus ir nuvertinti jų panašumus. Tai nulemia, jog dauguma politinių diskusijų lieka bevaisės. Norint tai pakeisti, reikia nebijoti ieškoti panašumų tarp mūsų ir „kitų“. Ypač tada, kada būtų lengviau dėl esamų skirtumų atsiriboti vieniems nuo kitų.
 

Iš vokiečių kalbos vertė Modestas Žiugžda

Dalintis

Komentarai



Vardas:* 
El. paštas: 
Komentaras:*
 

Copyright © EkoIdėjos 2008 - 2009 All rights reserved.         CMS: easywebmanager